Popiežiaus audiencija Italijos bankininkams
Pasak popiežiaus, jo audiencijos dalyvių atstovaujamos institucijos gimė, liudydamos drąsą ir kūrybingumą, skirtingais Italijos istorijos momentais, tačiau jas vienija poreikis remti verslus, viešųjų arba privačių finansų sistemas. Finansinių institucijų vystymasis liudija, kad siekiant bendrojo gėrio ir tvirto ekonominio augimo, reikia taupymo ir investavimo, privataus ir viešojo sektorių tarpusavio papildomumo.
Pasak popiežiaus, finansinės įstaigos įvairiais būdais skatino teisingą turto padalijimą ir perskirstymą tarp asmenų, įmonių ir institucijų, tokiu būdu didindamos galimybę juo visiems pasinaudoti, vertindamos kiekvieno indėlį. Tai yra socialinė funkcija, kuri atitinka Dievo žmogui patikėtą misiją būti kūrinijos saugotoju, dosniai ir teisingai naudojant visiems Dievo skirtas dovanas, rūpintis gėrio sėklomis, kad jos duotų gausų derlių.
Būtent dėl tokio konstruktyvaus gebėjimo bankų sistema amžiams bėgant atsidūrė didžiųjų ekonominio ir socialinio vystymosi procesų centre, tapdama vis sudėtingesne ir žmonių gyvenimą galinčia paveikti struktūra. Kapitalų koncentracija ir kvalifikuotos kompetencijos suteikė jai didžiulius ekonominius išteklius bei dvigubą galimybę – remti, dėl visų gerovės, teisingą padalijimą, arba, remiant egoistines tendencijas, tapti nelygybės ir skurdo šaltiniu.
Anot popiežiaus, kad ištekliai būtų naudojami apdairiai ir morališkai deramai, finansų rinkos veikėjai gali daryti gera ne tik patys dorybingai elgdamiesi, bet ir informuodami bei formuodami asmenis bei aplinką, kurioje jie veikia, derindami jautrumą, protingumą, sąžiningumą ir artimo meilę, kad tarp pelno ir solidarumo nebebūtų priešiškumo. Toks elgesys užtikrins sveiką ir ilgalaikį struktūrų, socialinių modelių ir santykių augimą.
Anot Leono, jo audiencijos dalyvių atstovaujamų finansinių institucijų atsiradimas taip pat primena, kad į bankus pirmiausia ateina ne kapitalas, bet žmonės, o už skaičių slypi moterys ir vyrai, šeimos, kurioms reikia pagalbos. Jis linkėjo jiems ir dabartiniame kontekste, kuriame vis didesnis paslaugų skaitmenizavimas neretai lemia tarpasmeninių santykių dirbtinumą, būti didelės žmogiškojo dėmesio tradicijos paveldėtojais ir rūpintis, kad tie, kurie naudojasi jų paslaugomis, nesijaustų palikti algoritminių sistemų šalčiui. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos bei matematiškai tikslios, svarbu, kad už technologinių įrankių, vakar ar šiandien, būtų jaučiamas žmonių, pasirengusių išklausyti ir trokštančių padėti, buvimas.
Bankai gali įtakoti ne vien visuomenės struktūrinę evoliuciją, bet ir kultūrinį vystymąsi. Todėl, pasak popiežiaus, jo audiencijos dalyviams tenka kitas svarbus ugdymo darbas: priminti tiems, kurie pernelyg lengvai, supainioję gyvenimo tikslus ir priemones, pasiduoda grynai materialinėms vertybėms, jog ir finansų srityje visada reikia į centrą statyti asmenį. Tai yra alternatyvių socialinių struktūrų, kurių mums reikia, ramstis.
Leonas XIV teigiamai vertino jo audiencijos dalyvių vykdomas humanitarines ir kultūrines iniciatyvas, ragino juos išlaikyti savo, kaip savitarpio pagalbos institucijų, pašaukimą ir vadovautis solidarumo etika, taip pat ir pragmatiniuose pasirinkimuose neišleisti iš akių artimo meilės kriterijaus.
„Tai sėkla, iš kurios jūs gimėte, tvirtoji bei gilioji, nors dažnai paslėpta, šaknis, iš kurios jūsų veiklų medis toliau auga ir šakojasi“, – sakė popiežius bankininkams. (RK / Vatican News)
