Paieška

Popiežius Leonas XIV Popiežius Leonas XIV   (@Vatican Media)

Popiežius sekmadienio vidudienį: Šventoji Dvasia – toji, kuri atveria duris

Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės – Sekminių – Žodžio liturgijoje pavartotas durų simbolis. Evangelijoje sakoma, kad patalpų, kur buvo susirinkę mokiniai, durys buvo užrakintos (plg. Jn 20, 19), o skaitinys iš Apaštalų darbų knygos skelbia, kad Šventoji Dvasia nusileido ant mokinių kaip galingas vėjas, kuris plačiai atvėrė tas duris ir paskatino mokinius išeiti skelbti Gerąją Naujieną (plg. Apd. 2, 1–11).

„Ir šiandien galime savęs paklausti: kokias duris atveria Šventoji Dvasia?“, – kreipėsi Leonas XIV į romiečius ir piligrimus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę kartu su juo kalbėti sekmadienio vidudienio maldą.

Pasak popiežiaus, pirmosios durys – tai paties Dievo durys. Ta prasme, kad jos atveria mums kelią į Dievo slėpinį, kurį mums atskleidė Jėzus Kristus. Suteikdamas Dvasios dovaną Dievas mums dovanoja tikėjimą, leidžia suprasti Raštų prasmę, leidžia pažinti save kaip artimą ir dalijasi su mumis savo gyvenimu. Šventoji Dvasia padeda mums asmeniškai patirti Dievą, sutikti Jį Jėzaus asmenyje, o ne tik laikantis įsakymų, atpažinti Jo balsą savyje ir atrasti Jo buvimo ženklus kasdieniame gyvenime.

Antrosios durys, tęsė popiežius, – tai Paskutinės vakarienės menės durys. Kitaip tariant – tai Bažnyčios durys. Be Šventosios Dvasios ugnies Bažnyčia būtų baimės įkaitė, išsigandusi pasaulio iššūkių, užsidariusi savyje ir nesugebanti užmegzti dialogo su nuolat besikeičiančiais laikais. Šventoji Dvasia atveria Bažnyčios duris, kad ji būtų svetinga ir priimtų visus, net ir tuos, kurie užvėrė duris Dievui, kitiems žmonėms, vilčiai ir gyvenimo džiaugsmui. Leonas XIV čia priminė popiežiaus Pranciškaus dažnai kartotą raginimą, kad Bažnyčios durys būtų atviros visiems.

Galiausiai Šventoji Dvasia atveria mūsų širdžių duris, padėdama mums įveikti savanaudiškumą, nepasitikėjimą ir prietarus bei suteikdama mums galimybę gyventi kaip Dievo vaikai ir kaip broliai bei seserys vieni kitiems, sakė popiežius. Ten, kur yra Viešpaties Dvasia, gimsta brolystė tarp žmonių, tarp įvairių grupių, tarp pasaulio tautų, ir visi sugeba kalbėti vienintele meilės kalba, kuri vienija ir tarpusavyje suderina skirtingumus.

„Broliai ir seserys, ir šiandien, ypač šią Sekminių dieną, turime šauktis Šventosios Dvasios, kad ji atvertų visas duris, kurios dar yra uždarytos. Mums reikia iš naujo atrasti Dievą kaip mus mylintį Tėvą, kurti Bažnyčią, kurioje visi jaustųsi kaip namuose, ir ugdyti brolišką pasaulį, kuriame tarp visų tautų viešpatautų taika“, – sakė popiežius ir šią viziją patikėjo Švč. M. Marijos užtarimui. (jm / Vatican News)

2026 gegužės 24, 12:07

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >