Leonas XIV Ispanijoje. Vakaro maldos budėjimas su jaunimu
Kas dar, be šv. Augustino, padarė įtaką jo krikščioniškai brandai? Kas svarbiausia iš laikotarpio Peru? Jis pirmiausia paminėjo filosofą ir teologą šv. Joną Auksaburnį, IV amžiaus Bažnyčios mokytoją. Ypač didelį įspūdį padarė jo katechezės, kuriose meilė tiesai sujungiama su doru gyvenimu, sakė popiežius. Priminęs, kad šv. Jonas Auksaburnis gyveno kaip eremitas, tarnavo kaip vyskupas, Leonas drąsino niekada nebijokite pagalvoti apie kunigystės, vienuolinio gyvenimo ar kitos tarnystės Bažnyčioje pašaukimą. Taip pat, pridūrė kiek vėliau, galvoti apie santuokos pašaukimą ir šeimos kūrimą. Jis taip pat minėjo ispanų augustinų šv. Tomą iš Villanovos ir ispanų misionierių Peru šv.Toribijų iš Mongrovecho, kurių gyvenimo liudijimas ir mokymas taip pat daug davė, sužadino troškimą būti kaip jie. Kalbant apie Peru, kur jis praleido daug metų kaip misionierius ir vyskupas, jam itin įsiminė kasdienis žmonių džiaugsmas, sunkumai, viltys, išgyvenami su tikėjimu.
Pasak Leono, jis gautą klausimą norėtų sugrąžinti jaunuoliams, kviesdamas išsirinkti gero gyvenimo pavyzdžius, patrauklius jiems ir kitiems.
Kas gali padėti išgirsti Dievo balsą tarp daugybės kitų?
Visų pirma, atsakė popiežius Leonas, reikia tylos, nuščiuvimo, susikaupimo. Nutolę nuo tūkstančių balsų triukšmo pradėsime suprasti, kurie jų apgaudinėja mūsų troškimus, kurie mums nieko neduoda, kurie siekia savų tikslų, kurie praeina. Antra, pasitikėti, kad Dievas mus girdi, nebijoti išreikšti visko, kas yra širdyje. Vidinis pokalbis pamažu taps malda su tuo, kuris mus myli visu savimi. Trečia, gera įsiklausyti į gyvąjį Žodį, Kristų, skambantį Raštuose ir visoje Bažnyčioje.
Šio vakaro bendra Eucharistinė adoracija yra tikrai tinkama vieta nutilti, išlaisvinti širdį ir kalbėti Viešpaties akivaizdoje, bendrauti su Juo, iš meilės tapusiu maistu žmonijai, pridūrė popiežius.
Kaip jaunuoliai, kurie patys ieško, gali padėti atskleisti tikėjimo grožį kitiems? Pirmiausia visada reikia atsiminti, kad esame Viešpaties mokiniai ir nieks iš mūsų negimė mokytoju. O tada dalytis dvasiniu keliu, patvirtinant jį nuosekliu gyvenimu. Pasiryžimas eiti paskui Jėzų mus nuolatos atnaujins, ypač sunkią valandą.
Koks turėtų būti jaunų krikščionių, įsipareigojusių visuomenei, gyvenimas? Kokia misija jiems gali būti patikėta? Amžių tėkmėje, priminė Leonas, krikščionys gyveno labai įvairiose visuomenėse, dalijosi jų kultūromis ir patys prisidėjo prie jų formavimo. Laiške Diognetui palyginama: kaip siela kūne, taip krikščionys pasaulyje.
„Štai mūsų gyvenimo būdas: Jėzaus mokiniai visada yra savo laikmečio amžininkai ir niekada prabėgusio laiko kaliniai. Esame laisvi Kristuje! Jis mus išlaisvino savo meile. Dėl šios meilės visada liekame laisvi prieš bet kokį spaudimą ir apgaulę. Esame laisvi nuo madų, nes esame tiesos mokiniai. Esame atviri ateičiai, nes žinome, kad mūsų laukia ne mirtis. Priešingai, istorijos prasmė pasiekia kulminaciją amžinoje gyvenimo bendrystėje, kurią Dievas visiems rengia“, – kalbėjo Leonas jaunuoliams, linkėdamas jiems taip gyventi šeimose, darbo vietose, universitetuose, skaitmeninėje erdvėje. Evangelijos žodžiais, misija yra būti žemės šviesa ir druska, išmintingai interpretuoti visuomenę ir ją keisti liudijimu.
Jaunas krikščionis šviečia, kai džiaugiasi, net jei išmėginamas, taip suteikdamas gyvenimui skonį, nes gyvena kaip žmogus, kuris patiria gryną gyvenimo skonį, nelaukdamas, kol jį suteiks turtas, malonumai ar valdžia.
„Tai yra mūsų laisvė, kurios šaltinis glūdi tikėjime, galinčiame nušviesti ir suteikti gerą skonį kiekvienai visuomenei, kiekvienai žmogiškai patirčiai. Kai gyvenimas yra beskonis, atrodo, tarsi jis būtų iš mūsų atimtas: mes jo nebejaučiame kaip savo. Susidūrę su abejingumo ir „man tas pats“ tuštuma, susidūrę su karo ir melo smurtu, būkite naujos žmonijos kibirkštimis“, – linkėjo Leonas savo vakaro maldos budėjimo dalyviams.
„Ir dabar norėčiau visiems patikėti vieną misiją: būkite žmogiškais. Taip, būkite žmogiškais!“, – pridūrė popiežius. Žmogiškais kaip Kristus – tobulas žmogus, Prisikėlusysis, kuris dalijasi mūsų istorija, visad atsimindami, kad tikėjimas yra gyvenimo būdas, kuris realizuojasi mylint artimą.
„Būtent ši dorybė, brangūs jaunuoliai, labiausiai keičia istoriją“, – sakė Leonas. (RK / Vatican News)
