Leono XIV sveikinimas Stiubenvilio vasaros stovyklai

Kreipdamasis į pranciškoniškos stovyklos dalyvius, kurie šiemet Stiubenvilyje susirinks liepos 10–12 dienomis, Leonas pakvietė pasvarstyti, ką jiems galėtų kalbėti šv. Pranciškus Asyžietis, jei jį sutiktų šiandien. Neabejotinai apie daug dalykų, bet ypač apie tikrą taiką ir tobulą džiaugsmą – tai dvi temos, prie kurių jis ne kartą grįžo.  

„Taika ir gerumas“, „taikos ir visokeriopo gėrio“ – tokiu iš širdies kylančiu linkėjimu šv. Pranciškus dažnai sveikindavo sutiktus žmones.

„Ir mes galime savęs paklausti: ar trokštu tikros taikos tiems, kuriuos sutinku? Ar elgiuosi su kitais taip, kad jiems suteikčiau ramybę? Žinome, kad tai ne visada lengva. Kartais mūsų elgesys, netgi su tais, kuriuos labiausiai mylime, gali lemti nusivylimą ir konfliktus, o ne ramybę. Tad turime nepamiršti, kad šv. Pranciškus sugebėjo skleisti taiką ne savo paties pastangomis, bet todėl, kad savyje pačiame turėjo tikrosios taikos šaltinį. Dažnai kartoju, kad taika yra Dievo dovana, kurią gauname, kai į savo širdį pakviečiame Viešpatį“, – kalbėjo popiežius. Tuomet, pasak jo, galime tapti Viešpaties taikos skleidėjais savo šeimose, bendruomenėse, kraštuose ir visame pasaulyje. Leonas palinkėjo, kad Stiubenvilio vasaros stovyklos dalyviai atskleistų šią taiką, Kristaus pažadėtą savo mokiniams (žr. Jn 14, 27). 

„Šv. Pranciškus taip pat buvo žinomas kaip ypač džiaugsmingas žmogus. Jis džiaugėsi kūrinijos grožiu, Dievo begaliniu gerumu ir gailestingumu, nusidėjėlių atsivertimu“, – tęsė popiežius. Jis priminė vieną Pranciškaus pokalbį, kuriame jis stebinančiu būdu broliui Leonui paaiškino, kas yra „tobulas džiaugsmas“. Išvardijęs daug, rodos, gerų dalykų, šventasis pasakė, kad prie tobulo džiaugsmo jie neatveda. Broliui Leonui parūpus, kas gi tuomet atveda, Pranciškus jam nupiešė tragišką šalčio, bado, atstūmimo situaciją ir paaiškino – jei sunkumai priimami kantriai, be skundų ir su meile Dievui, tai ir yra tobulas džiaugsmas.  

Galėtume, pasak popiežiaus, klausti – ar iš tiesų įmanoma džiaugtis tokiomis sunkiomis aplinkybėmis? Įmanoma, bet tik tada, kai mūsų gyvenimas pagrįstas santykiu su Dievu kaip mylinčiu Tėvu. 

Džiaugsmas, apie kurį kalbėjo šv. Pranciškus, negali būti randamas elektroniniuose prietaisuose, kasdien leidžiant valandų valandas prie ekrano ar be atvangos naršant socialiniuose tinkluose. Šie dalykai dažnai eikvoja brangų laiką, kurį būtų galima skirti tylios maldos akimirkoms, tikrų draugysčių puoselėjimui, kokybiškam laikui su šeima, gilesniam tikėjimo pažinimui, mokymuisi ar sportui.  

Niekada neturėtume siekti džiaugsmo vartodami narkotikus, piktnaudžiaudami alkoholiu, paleistuvaudami, kurdami paviršutiniškus santykius, rūpindamiesi savo įvaizdžiu, kaip nors kitaip žalodami save. Stebina, kad džiaugsmo taip pat nerasime tokiuose dalykuose kaip turtas, grožis, šlovė ar net sveikata, vieną dieną visa tai paliksime.

Tik Dievo meilė teikia tikrą ir tobulą džiaugsmą. Jei esame giliai įsitikinę, kad Dievas rūpinasi mumis kaip savo mylimais vaikais, nesutriksime ir neprarasime drąsos net ir sudėtingose situacijose. 

„Daug jūsų nuo pat vaikystės girdėjo, kad Dievas jus myli. Bet ar tikrai tuo tikite? Esate brangūs Dievo akyse! (žr. Iz 43, 4) Esate besąlygiškai jo mylimi! Ar esate tuo įsitikinę? Jei reguliariai melsdamiesi ir priimdami sakramentus puoselėsite pasitikintį santykį su juo, jei atiduosite save į jo rankas, tuomet nerimas, liūdesys ir vienatvė išnyks, nes jus užpildys jo malonė, jo meilė uždegs jūsų širdis.  Tai yra paslaptis, leidžianti šypsotis ir sudėtingomis aplinkybėmis. Atverkite savo širdis, kad atrastumėte šią tikrovę“, – kvietė Leonas Stiubenvilio vasaros stovyklos dalyvius.

Tikra taika ir tobulas džiaugsmas yra Dievo dovanos, kurias gauname, kai atsiveriame jam ir pasitikime jo galia mus pakeisti.  Ką galime duoti mainais už tokią didžią meilę, už tokias dosnias dovanas?  Pačius save. Viešpačiui reikia misionierių, kurie perduotų jo žodį tiems, kurie jo nepažįsta, mylinčias katalikiškas šeimas kuriančių šventų vyrų ir moterų, kunigų, kurie būtų dvasios tėvais ir sakramentų tarnais, taip pat vienuolių, moterų ir vyrų, liudijančių tikrąjį jo karalystės džiaugsmą. 

„Jei jaučiate, kad Viešpats galbūt kviečia jus į vieną iš šių pašaukimų, neužsidarykite ir nenusisukite iš baimės, bet ženkite žingsnį į priekį ir pasakykite Viešpačiui: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz 6, 8). Taip pat nebijokite apie tai pasikalbėti su kuo nors – patikimu draugu, kunigu ar vienuole“, – patarė Leonas jaunuoliams. (RK / Vatican News)