Enciklikos „Fratelli tutti“ pristatymas Vatikane
Pasak pristatyme kalbėjusio popiežiaus artimiausio bendradarbio, Valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino, net ir nelabai atidžiam pasaulio gyvenimo stebėtojui turėtų kilti klausimas: kiek vietos brolybės vertybei skiriama šiandieniniame tarptautinės bendruomenės gyvenime? Žinoma, labai dažnai girdime visokias iškilmingas deklaracijas, tačiau jomis viskas ir pasibaigia. Tuo tarpu popiežius Pranciškus nori priminti, kad tarptautinės bendruomenės gyvenime yra labai rimtų struktūrinių trūkumų, kurių neįmanoma pašalinti tik laikinais sprendimais. Popiežius siūlo brolybę kaip pamatinę vertybę, kuria turėtų remtis visas rimtas pasaulio gerinimo darbas. Enciklikoje nekalbama apie brolybę kaip instrumentą, tendenciją ar madą, bet kaip vertybę, kuri turėtų virsti konkrečiu įsipareigojimu, pradedant tarpasmeniniais santykiais, šeimos gyvenimu, iki pat visuomenės ir valstybės vidaus santykių ir galiausiai visos tarptautinės bendruomenės. Pasak kardinolo P. Parolino, brolybės vertybė, suvokiama kaip metodas ir tikslas, gali padėti atnaujinti tarptautinės bendruomenės gyvenimą, nutiesti naujus kelius į atsinaujinimą, įtraukti į atgimimo procesą kuo daugiau veikėjų, padėti atsiliepti į pagrindinius žmonijos poreikius. Stebėdami dabartinį pasaulį, matome, kad jame priimami sprendimai dažnai akivaizdžiai prieštarauja bendrajam gėriui. Tik visa grįsdami brolybe galime kurti visuotinį solidarumą, keisti ne tik tarptautinės bendruomenės struktūrą, bet ir jos vidinių santykių dinamiką. Brolybė turi būti suvokiama ne kaip abstraktus universalizmas, bet kaip konkreti žmonių ir tautų santykių vertybė. Popiežius ragina mylėti kitą kaip save patį, kitą tautą kaip savo tautą, kurti tokius tarpusavio santykius, taisykles ir institucijas, kurios netikėtų jėgos naudojimo miražais, atmestų uždarumą ir egoizmą.
Sekmadienį vykusiame enciklikos „Fratelli tutti“ pristatyme kalbėjęs kitas artimas popiežiaus bendradarbis, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Miguel Angel Ayuso Guixot komentavo enciklikoje pabrėžiamą skirtingų religijų pasekėjų brolybę. „Nesugebėjau slėpti susijaudinimo, kai skaičiau šią encikliką“, – sakė kardinolas. „Bendradarbiauju su popiežiumi Pranciškumi nuo jo pontifikato pradžios, t. y. beveik aštuonerius metus, ir galiu paliudyti, kiek daug reikėjo dirbti susiduriant su įvairiais, kartais labai dideliais sunkumais ir kiek daug šioje srityje buvo nuveikta. Tarpreliginis dialogas iš tikrųjų yra popiežiaus Pranciškaus apmąstymų ir veiksmų centre“.
Kardinolas Ayuso atkreipė dėmesį, kad jau pats enciklikos pavadinimas yra kreipimasis į visus pasaulio gyventojus, visų religijų išpažinėjus kaip į brolius ir seseris. Tai egzistencinė tikrovė, kurią popiežius Pranciškus laiko savaime suprantamu dalyku. Visi esame broliai ir seserys – niekas nėra atstumtas! Turime gyventi būdami ištikimi savo tapatybei ir pripažindami kitų skirtingumą. Tačiau šiandien Bažnyčia mus ragina drąsiai žengti dar vieną žingsnį – ne tik pripažinti kitų skirtingumą, bet kartu su jais kurti broliškesnį pasaulį.
Tarpreliginius enciklikos aspektus iš kitos, islamo išpažinėjų perspektyvos komentavo pristatyme sekmadienį Vatikane kalbėjęs teisininkas, šariato teisės specialistas Mohamedas Mahmoudas Abdelsalamas. Jis visų pirma paminėjo „Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio“, kurį popiežius Pranciškus ir Al-Azharo didysis imamas Ahmadas al-Tayyebas pasirašė 2019 m. Abu Dabyje. Šį dokumentą kalbėtojas pavadino islamo ir krikščionybės kartu pastatyta „tiesos, gėrio, laisvės ir brolybės kolona“.
Popiežius atvirai ir drąsiai, bijodamas tik Dievo, kalba silpnų, pažeidžiamų, viltį prarandančių žmonių vardu, įspėja apie egoizmą ir priklausymo bendruomenei jausmo praradimą. Šiandien žmonija kryžkelėje. Prieš ją du pasirinkimai: rinktis brolybę arba vis didesnį savo žmogiškumo nuskurdinimą. Brolybės kelias yra senas ir vis naujas, atsinaujinantis, kai juo einame, kai renkamės dorybes, kai subalansuojame mokslo ir tikėjimo reikalavimus, kai gyvename šį gyvenimą, iš akių neišleisdami ir būsimojo. Pasak musulmono teisininko, šia enciklika popiežius ragina visus žmones vieniems kitus geriau pažinti, vieniems kitus remti, kartu siekti visos žmonijos gerovės. (JM / Vatican News)
