Naujo palaimintojo beatifikacija Baryje
XIX a. pabaigoje kunigu įšventintas C. De Palma (1876–1961) tarnavo Dievo tautai aukodamas Mišias, klausydamas išpažinčių ir vykdydamas pastoracinius uždavinius Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje, Šv. Scholastikos benediktinių vienuolyne, Katalikų Akcijos veikloje. Teikdamas dvasinius patarnavimus dvasininkams ir pasauliečiams palaimintasis vedė daugelį tikinčiųjų šventumo pašaukimo keliu.
Kunigas C. De Palma daugeliui buvo ištikimas atleidimo ir susitaikymo tarnas bei šviesus Dvasios vadovas prašantiems padėti įžvelgti Dievo valią savo gyvenime. Tokios tarnystės ypač reikia dabartiniais laikais, kai juntamas didelis poreikis sugrįžti prie esminių dalykų, sakė beatifikacijos dalyviams kardinolas. Jis aptarė Italijoje periodiškai leidžiamo socialinės padėtis metraščio (EURISPES) šių metų (2025) išvadą, jog „interneto viršenybė griauna bendruomenės idėją ir struktūrą, nes visi nori bendrauti, tačiau bendravimo prasmę suteikiantis bendrystės ir bendruomeniškumo jausmas yra prarastas. Komunikuojame nebe su kuo nors, o komunikuojame tiktai ir bendrai kam nors. Komunikuojame visiems, t. y. su niekuo“.
Pasak M. Semeraro, visi, kurie palaikė ryšius su palaimintuoju C. De Palma, buvo ne sekėjai (followers) – palaimintasis susitikdavo su jais. Jis kalbėdavo ne jiems, o kalbėdavosi su jais. Tokioje bendravimo aplinkoje užgimė nemažai naujų šventųjų – Dievo tarnų ir tarnaičių, kurių šventumo bylos jau svarstomos dikasterijoje, pažymėjo dikasterijos prefektas. Priminęs popiežiaus Pranciškaus mintį, jog tapę virtualaus pasaulio kaliniais praradome brolybės skonį, kardinolas pacitavo popiežių Leoną, neseniai pažymėjusį, kad esmė yra ne turinio kūrimas, o susitikimas su širdimis ir siekis padėti tiems, kurie kenčia ir kuriems reikia susitikti su Viešpačiu, kad išsigydytų visas savo žaidas. (SAK / VaticanNews)
