Popiežius – santarvės, dialogo ir taikos pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose
Leonas savo pirmtakų pėdomis vyksta aplankyti abi šalis, jų krikščionių bendruomenes, sustiprinti jų tikėjimą, nes tai apaštalo šv. Petro įpėdinio – Romos vyskupo – uždavinys. Be to, jis vyksta susitikti su tų kraštų tautomis ir lyderiais, kad visiems būtų taikos, santarvės ir dialogo pasiuntinys, pažymėjo kardinolas P. Parolinas.
Leono kelionės Turkijoje tema: „Vienas Viešpats, vienas Tikėjimas, vienas Krikštas“; kelionės Libane tema: „Palaiminti taikdariai“. Pagrindinis kelionės įvykis Turkijoje – ekumeninė malda I Nikėjos visuotinio susirinkimo jubiliejinės sukakties proga, o Libane – malda Beiruto uosto katastrofos – 2020 m. tragiško sprogimo – vietoje.
Nikėjos susirinkimas padėjo mūsų tikėjimo pamatus – tikėjimo į Jėzų Kristų, tikrą Dievą ir tikrą žmogų. Tai yra tikėjimo pagrindas visiems krikščionims. Nepaisant mūsų susiskaldymo, visi tikime į Jėzaus Kristaus dieviškumą ir žmogiškumą. Tai mūsų tikėjimo pamatas. Jis pagrįstas Kristumi – krikščioniškojo tikėjimo esme. Kristus yra mūsų tikėjimo, kaip ir ekumeninio matmens, centras. Mes susirenkame draugėn, kad išpažintume tą patį tikėjimą į Jėzų, tikrą žmogų ir tikrą Dievą.
Kardinolas P. Parolinis atkreipė dėmesį ir į popiežiaus kelionės tarpreliginį matmenį, kuriuo bus pabrėžta, kad krikščionys ir musulmonai gali bendradarbiauti dėl teisingesnio, solidaresnio ir broliškesnio pasaulio. Valstybės sekretorius priminė, kad popiežius Leonas neseniai per susitikimą Koliziejuje patikino, kad „kas meldžiasi, tas nenusileidžia fundamentalizmui“. Tai reiškia, kad fundamentalizmo atmetimams kartu yra kvietimas plėsti religijų bendradarbiavimą dėl teisingų bendrų tikslų. Libano sukurtas taikingas skirtingų religijų ir tautinių grupių bendradarbiavimas turi tęstis. Popiežius Leonas padrąsins Libaną toliau eiti šiuo keliu ir tęsti pradėtas reformas nepaisant jas stabdančių labai didelių sunkumų, nepasiteisinančių lūkesčių, neryžtingumo ir kliūčių.
Popiežius Libane užtikrins, kad Šventasis Sostas visuomet buvo ir bus artimas Libanui. Šventasis Sostas yra už susitikimą, ne už susipriešinimą. Jam labai rūpi, kad krikščionys galėtų pasilikti Artimuosiuose Rytuose ir savo įnašu prisidėti prie regiono visuomenių gyvenimo. Jos yra integrali regiono visuomenių dalis – šių kraštų ir visuomenių piliečiai ir būdami tokie jie gali pasiūlyti savo vaidmenį ir įnašą. Reikia įveikti visus priešiškumus, bendrose sferose atrasti bendrąjį gėrį, kad būtų galima darbuotis dėl visuomenės ir žmonijos šeimos gerovės. Tai dalis didžiųjų Evangelijos vertybių lobyno, kurias Bažnyčia nepaliaujamai skelbia ir kurias popiežius nuolat mini su viltimi, kad galės užgimti nauja tikrovė tautų, gyvenančių taikingai ir santarvėje, kartu kuriančių žmonijos šeimą. (SAK / VaticanNews)
