Paieška

Pašvęstieji Pašvęstieji  (@Vatican Media)

Pasaulinė pašvęstųjų diena. Dikasterijos laiškas pašvęstiesiems

Pašvęstojo ir apaštališkojo gyvenimo dikasterijos vadovai Romoje padėkos laišku kreipėsi į visas pasaulyje vienuoles ir visus vienuolius, vyrus ir moteris, taip pat pašvęstuosius pasauliečius. Ragindami branginti Vilties jubiliejaus piligrimystės į Romą patirtį, laiško autoriai prašo pašvęstųjų toliau kasdien įgyvendinti evangelinį stilių visur, kur pažeidžiamas žmogaus orumas ir išmėginamas tikėjimas.

Laiško autoriai, dikasterijos vadovai – prefektė ses. Simona Brambilla MC, proprefektas kardinolas Angelis Artime SDB ir sekretorė Tiziana Merletti SFP, visi trys vienuoliai, buvę savo kongregacijų vadovai: prefektė – Paguodos seserų, proprefektas – saleziečių, ir sekretorė – Pranciškonių vargdienių seserų. Jie kreipiasi laišku į visas pašvęstąsias ir visus pašvęstuosius visame pasaulyje reikšdami padėką už jų „ištikimybę Evangelijai, už pasiaukojantį gyvenimą, virstantį istorijos vagose sėjama sėkla, paženklintą išmėginimų, tačiau visuomet patiriamą kaip vilties ženklą“.

Priminę per pastaruosius metus vykusius dikasterijos atstovų vizitus ir jų susitikimus su vienuoliais, laiško autoriai patikino, kad pastebėjo, koks stiprus pašvęstųjų pranašiškumo matmuo, kaip „buvimas, kuris pasilieka“ greta sužeistų tautų ir žmonių, ir vietose, kur Evangelija dažnai išgyvenama neužtikrintumo ar išmėginimų sąlygomis.

Pašvęstųjų „buvimas“ ir „pasilikimas“ įgyja vis kitokią išraišką ir jo uždaviniai skirtingi, nes mūsų visuomenių sudėtingumai skirtingi. Daug kur pasaulyje politinė ir socialinė padėtis meta iššūkį pasitikėjimui ir slopina viltį. Būtent todėl vienuolių ištikimas, nuolankus ir santūrus buvimas tampa ženklu, kad Dievas neapleidžia savo tautos. Evangelinis „pasilikimas“ niekuomet nėra nei neveiklus ramumas, nei pasidavimas, o yra veiksminga viltis, kurianti taiką – taikos nuostatą ir veiksmus. Todėl „pasilikti“ yra ne tik asmeninis ar bendruomeninis apsisprendimas, o virsta pranašišku žodžiu visai Bažnyčiai ir pasauliui. Pašvęstojo gyvenimo pranašystė atsiskleidžia įvairiomis išraiškomis kaip sėkla, kuri sutinka mirti, kad gyvenimas sužydėtų. Vienuolinio gyvenimo išraiškos skirtingos, tačiau išryškėja tik viena pranašystė: pasilikti su meile, neapleisti, netylėti, savo gyvenimą paverčiant žodžiu, skirtu šiam laikui ir šiai istorijai. Kai vienuoliai, visi pašvęstieji, pasilieka gydyti sužeistos žmonijos žaizdas nepasiduodami supriešinimo logikai, tačiau neatsisakydami skelbti Dievo tiesą apie žmoniją ir žmonijos istoriją, tada pašvęstasis gyvenimas dažnai net nepastebimai tampa taikos kūrėju.

„Mielieji, dėkojame jums už jūsų ištvermę, kai derliaus laikas atrodo toli, ir už tęsiamą taikos sėją net tada, kai ji nepripažįstama.“

Dikasterijos vadovai laišką pasirašė sausio 28 d., likus kelioms dienoms iki XXX Pasaulinės pašvęstųjų dienos, minimos Viešpaties Paaukojimo šventės dieną, vasario 2-ąją. (SAK / VaticanNews)

2026 sausio 29, 11:02