Šventojo Sosto diplomatus rengiančiai akademijai – 325 metai
Laiškas pradedamas žvilgsniu į Akademijos istoriją ir į pastaruoju metu, ypač popiežiaus Pranciškaus pontifikato metais, įvykusias reformas. Popiežius dėkoja Akademijos vadovams ir studentams už bendrystės ir atsinaujinimo kelią, kuriuo jie eina su tikėjimo ir tarnystės dvasia priimdami pokyčius, bet nepamiršdami savo šaknų. Toliau popiežiaus laiške pabrėžiama, kad darbas Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje – tai ne profesija, bet pastoracinis pašaukimas. Vykdydama šią tarnystę Bažnyčia ieško susitaikinimo kelių ten, kur žmonės stato sienas ir kursto nepasitikėjimą. Bažnyčios diplomatinė veikla kyla iš Evangelijos: tai yra ne taktika, bet artimo meilės įkvėpta protingų sprendimų paieška, kad nebūtų nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų; tai pastangos įveikti barjerus ir kurti autentiškus ryšius, rašo popiežius ir patiki Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos narius Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, užtarimui bei visiems minėjimo dalyviams suteikia apaštališkąjį palaiminimą.
Šeštadienį vykusio Popiežiškosios bažnytinės akademijos 325 metų sukakties minėjimo dalyviai klausėsi Popiežiaus valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino, kuris yra ir Akademijos didysis kancleris, lectio magistralis.
Kardinolas savo paskaitoje pabrėžė, kad Šventojo Sosto diplomatijos svarbiausias siekis, o kartu ir visos veiklos pagrindas, yra taika ir teisingumas, kylantys iš krikščioniškosios žmogaus ir bendrojo gėrio vizijos. Paminėjęs dabartinę gilią tarptautinės tvarkos krizę, kurioje vis dažniau viršų ima jėga, konfliktai ir ginklavimasis, o silpnėja tarptautinė teisė bei daugiašalių institucijų autoritetas, kardinolas ragina tarptautinę bendruomenę atsisakyti galios logikos ir atnaujinti diplomatiją, grindžiamą dialogu, teise, tarpininkavimu ir pagarba tautų orumui. Prie šių pastangų nori prisidėti ir Bažnyčios diplomatija. Ypatingas vaidmuo tenka Popiežiškajai bažnytinei akademijai, kuri turi rengti diplomatus ne tik profesionaliai, bet ir dvasiškai, gebančius kūrybingai atsakyti į naujus iššūkius. Kardinolas pabrėžė, jog negalima prarasti tikėjimo ir vilties, kad teisingumu grindžiama taika gali tapti tvariu tarptautinių santykių pagrindu.
Popiežiškąją bažnytinę akademiją 1701 m. įkūrė popiežius Klemensas XI. Iš pradžių ji buvo vadinama Kilmingųjų dvasininkų akademija. Akademijos veikla kelis kartus buvo nutrūkusi dėl politinių sukrėtimų, tačiau kiekvieną kartą ji būdavo atnaujinama, išlaikant pirminį tikslą – rengti darbuotojus Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai.
Dabartinis Akademijos prezidentas arkivyskupas Salvatore Pennacchio Vatikano radijui duotame interviu kalbėdamas apie Šventojo Sosto diplomatijos misiją šiandienos pasaulyje, pabrėžia, kad tai visų pirma yra bendrystės tarnystė, kylanti iš Evangelijos ir nukreipta į taikos bei teisingumo stiprinimą, žmogaus orumo gynimą. Svarbi šios misijos dalis yra apaštališkųjų nunciatūrų tinklas, kuris padeda popiežiui būti arti vietinių Bažnyčių ir visuomenių. Nuncijai ir kiti popiežiaus atstovai atlieka ne tik diplomatinę, bet ir pastoracinę funkciją. Jie įsiklauso į vietos realijas, palydi Bažnyčias, kantriai tarpininkauja ir padeda Šventajam Sostui būti dialogo ir susitaikinimo skatintoju sudėtingose situacijose.
Arkivyskupas Pennacchio pabrėžė, kad Šventojo Sosto diplomatija yra ne vien techninis ar politinis instrumentas – ji remiasi viltimi, malda ir artumu kenčiantiems, siekdama konfliktų ir neteisingumo aplinkoje išsaugoti taikos perspektyvą ir būti vilties ženklu tarptautinėje bendruomenėje. (jm / Vatican News)
