Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas: be nuolankumo neįmanoma išmintis
Ubi humilitas ibi sapientia („Kur nuolankumas, ten išmintis“). Ši tikėjimo protėvių mums palikta tiesa labai svarbi kiekvienoje situacijoje, kur proto pastangomis stengiamės aprėpti mus supančio pasaulio slėpinius, sakė kardinolas. Tai dar labiau galioja tuomet, kai mąstome apie Dievą.
Pasak kardinolo, Dievas žmogui suteikė mąstymo gebėjimą, kurį žmogus nukreipia į visą pasaulį, istoriją, savo paties ištakas, netgi Dievą. Tačiau ši universali mąstymo galia nereiškia, kad žmogaus protas pajėgus aprėpti visą tikrovę ar ją suvokti iki galo. Net ir pasitelkus pažangiausias technologijas, žmogaus protui neįmanoma suvokti visos realybės. Kartu su mokslo ir technologijų pažanga didėja ir suvokimas, kad esame riboti ir kad mums reikia Dievo. Kai tai užmirštame, kyla pavojus patekti į pavojingą saviapgaulę, kuri istorijoje jau yra nuvedusi į be galo skausmingas situacijas – inkviziciją, pasaulinius karus, Holokaustą, smurtą, žudynes ir visas tas tragedijas, kurioms pagrįsti žmonės turėjo savų, tik, deja, klaidingų argumentų.
Anot kardinolo, tie atvejai – tai pamoka, kad visada turime laikytis dviejų esminių nuostatų. Pirma, siekdami savo proto galiomis įsigilinti į bet kurią tikrovės sritį, turime leistis apšviečiami Dievo. Turime jo šauktis, melstis, jo klausytis ir leisti jam mus vesti per tamsą. Antra, apmąstant, analizuojant ir vertinant tikrovę reikia įsiklausyti ir į kitus žmones, neatmesti jų perspektyvų, kurios mums leis pamatyti naujus realybės aspektus, padės priimti skirtingus požiūrius. Kardinolas pažymėjo, kad visa tai yra ypač svarbu, kai kalbama apie tikėjimo tiesas. Bažnyčioje būtina iš naujo atrasti nuolankumą – tai yra tą sveiką realizmą, kurį siūlo didieji mąstytojai ir mistikai. (jm / Vatican News)
