Išlaikyti žmogiškumą algoritmų eroje
Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vyriausias redaktorius Andrea Tornielli vedamajame straipsnyje apžvelgia pirmąją popiežiaus Leono XIV encikliką apie žmogaus orumo išsaugojimą dirbtinio intelekto eroje. Laikais, kai didžiulės nekontroliuojamos technologinės galios koncentracijos ir naujos dehumanizacijos formos rizikuoja užgožti žmogaus orumą, popiežius Leonas primena mums apie neatidėliotiną pareigą išlikti giliai žmogiškiems. Poliarizacijos ir smurto amžiuje, kai plinta galios kultūra, o karas vėl tampa tarptautinės politikos instrumentu, Petro įpėdinis prašo mūsų tobulinti technologijas neleidžiant širdžiai nykti. Jis kviečia mus priimti žmonijos ribotumą ir trapumą, nežvelgiant į juos, kaip tai daro technokratinė ideologija, kaip į klaidą, kurią reikia ištaisyti. Jis ragina mus žvelgti į pasaulį ne per pasaulio didžiųjų prizmę, o iš apačios, kenčiančiųjų akimis, pradedant nuo mažiausiųjų. Dievo akimis, kuris prisiėmė mūsų silpnumą, paversdamas jį išganymo šaltiniu, nes net kai mašinos pasižymi efektyvumu, istorijos centre išlieka žmogaus veidas, reikalaujantis būti pamatytas, rašo Andrea Tornielli.
„Magnifica Humanitas“ nėra pirmiausia analitinis tekstas apie dirbtinį intelektą, tai veikiau sintezė, pritaikanti Bažnyčios socialinio mokymo principus mūsų laikams, dirbtinio intelekto erai. Taip pat tai atsakas tiems, kurie pasitikėdami absoliučia rinkų ir naujųjų technologijų laisve atmeta popiežiaus mokymą apie raginimą bendrai valdyti dirbtinį intelektą, integralią ekologiją, ekonominių struktūrų tapimą „nuodėmės struktūromis“ ir karo atmetimą.
Skaitmeninės revoliucijos eroje popiežius prašo kiekvieno iš mūsų veikti, nes meilės civilizaciją įmanoma kurti suvienijant mažas ir atkaklias ištikimybes, galinčias sustabdyti dehumanizaciją. Leonas primena mums, kad neteisybės kyla ne tik dėl klaidingų pavienių asmenų pasirinkimų, bet ir dėl struktūrų, mechanizmų bei ekonominių ir kultūrinių susitarimų, kurie sukuria nelygybę, ir kad vystymasis, kuris didina vienų vartojimą, o kitiems perkelia išlaidas ir žalą, arba kuris ištisus regionus paverčia pavaldžiais, yra nežmoniškas.
Šiandien platformų, infrastruktūros, duomenų ir skaičiavimo galios kontrolė priklauso ne valstybėms, bet dideliems ekonominiams ir technologiniams žaidėjams, kurie nustato prieigos sąlygas ir pačias naudojimo galimybes. Kai tokia galia sutelkta keliose rankose, ji linkusi tapti neskaidri ir ištrūkti iš visuomenės kontrolės.
Dar kartą patvirtindamas būtinybę atmesti „teisingo karo“ teoriją, popiežius ragina dirbtinio intelekto naudojimui kare taikyti griežčiausius etinius apribojimus, nes nėra algoritmo, kuris galėtų padaryti karą moraliai priimtiną. Be to, dirbtinis intelektas tapo pagrindiniu veiksniu, formuojančiu visuomenės nuomonę manipuliuojant vaizdais ir turiniu, todėl vis sunkiau atskirti tiesą nuo klastotės. Taip pat yra daug neaiškumų dėl darbo rinkos, tad popiežius primena, kad būtent politika turi nukreipti ekonominę ir technologinę dinamiką bendrojo gėrio link, skatinti orų darbą, socialinę įtrauktį ir teisingą inovacijų teikiamos naudos paskirstymą.
Popiežiaus nurodytas kelias nestato užtvarų, neatmeta dirbtinio intelekto naudojimo. Pabrėždamas daugybę teigiamų jo aspektų ir naudingų pritaikymų, tuo pačiu metu jis paaiškina, kad nepakanka užduoti etinį klausimą apie gerą ar blogą tikslą, kuriam jis naudojamas. Reikia veikti, klausti, kaip sistema sukurta ir kokia žmogaus ir visuomenės idėja įrašyta duomenyse ir modeliuose, kuriais ji vadovaujasi. Tam reikia tinkamų teisinių sistemų, nepriklausomos priežiūros, vartotojų švietimo ir, svarbiausia, politikos, kuri neatsisako savo pareigų. Priešingu atveju pokyčiai bus valdomi vien technokratinės logikos ir bus pateikiami kaip būtini ir neišvengiami, taip nustatant taisykles, kurias diktuoja duomenų, infrastruktūros valdytojai.
Todėl būtina „nuginkluoti“ dirbtinį intelektą, tai yra nutraukti techninės galios tapatinimą su teise valdyti. Ne tam, kad atsisakytume technologijų, bet tam, kad jos neužvaldytų žmonių: apie jas reikia diskutuoti būtent tam, kad neatsižadėtume savo žmogiškumo – tokio trapaus ir tokio nuostabaus, apžvelgdamas naująją popiežiaus encikliką apibendrina Andrea Tornielli.
(DŽ / Vatican News)
