Lefebristų vyskupų konsekracija. Patvirtinta ekskomunika
Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyskupai Alfonso de Galarreta ir Bernard’as Fellay (pagrindinis konsekruotojas ir bendrakonsekruotojas), taip pat konsekruoti nauji vyskupai Pascalis Schreiberis, Michaelas Goldade’as, Michelis Poinsinet de Sivry ir Marcas Hanappier „ipso facto“ užsitraukė ekskomuniką „latae sententiae“, rezervuotą Apaštalų Sostui, nes atliko „schizmatinio pobūdžio aktą“ – „keturių kunigų konsekravimą vyskupais be popiežiaus leidimo ir prieš jo valią“.
Dekretu, kurį pasirašė Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas ir du dikasterijos sekretoriai, patvirtinama neišvengiama pasekmė to, kas įvyko dieną anksčiau – liepos 1 d. rytą – Ekono miestelyje, Šveicarijoje. Dikasterijos dekretas skelbia, kad tiek konsekruotojai, tiek konsekruotieji, atlikdami konsekraciją, savaime užsitraukė numatytą ekskomuniką. Tai skausminga pabaiga, kurią nulėmė lefebristų sprendimas, priimtas nepaisant daug kartų išreikštos Leono XIV valios.
Ekskomunika atskiria nuo Romos Bažnyčios tiek vyskupus, tiek kunigus, priklausančius Šv. Pijaus X brolijai. Kalbant apie pasauliečius tikinčiuosius, ekskomunikuotais laikomi tie, kurie oficialiai priklauso brolijai.
Daugiau detalių pateikta aiškinamajame rašte, kurį dikasterija paskelbė kartu su ekskomunikos dekretu.
Dikasterijos raštas
Nuo šv. Pauliaus VI laikų iki paskutinių pokalbių, neseniai vykusių Tikėjimo mokymo dikasterijoje, daug kartų nesėkmingai mėginta sugrąžinti vyskupo Marcelio Lefebvre’o pradėto judėjimo šalininkus į visišką bendrystę su Katalikų Bažnyčia. Dabar padėtis dar labiau pablogėjo dėl įvykusios vyskupų konsekracijos, atliktos be popiežiškojo mandato, prieš popiežiaus valią ir atvirai pažeidžiant kanonų teisę.
Todėl dikasterija, vykdydama jai pavestas funkcijas, yra priversta konstatuoti, kad šis aktas reiškia schizmos nusikaltimą su atitinkamomis kanoninėmis pasekmėmis kunigams ir pasauliečiams tikintiesiems. Iš tiesų, kaip jau buvo paskelbta 1988 m., „toks neklusnumas – kuris reiškia ir Romos vyskupo pirmumo atmetimą – yra schizmatinis aktas“ (plg. Jonas Paulius II, apaštališkasis laiškas Ecclesia Dei, 3).
Todėl nuo šiol:
– Šv. Pijaus X kunigų brolijai priklausantys kunigai yra schizmos būsenoje ir todėl turi būti laikomi schizmatikais (plg. Ecclesia Dei, 5 c; Popiežiškoji įstatymų tekstų taryba, Aiškinamasis raštas apie ekskomuniką dėl schizmos, kurią užsitraukia vyskupo Marcelio Lefebvre’o judėjimo šalininkai, 1996-08-24, 5–6). Jiems taikoma teisėje numatyta ekskomunika (kan. 1364 §1 CJC).
– Kalbant apie pasauliečius tikinčiuosius, schizmatikais ir ekskomunikuotais laikomi tie, kurie oficialiai priklauso Šv. Pijaus X kunigų brolijai. Jų atveju taikomos ekskomunikos normos yra nustatytos 1996 m. Popiežiškosios juridinių tekstų tarybos aiškinamajame rašte (plg. 7), kuris tebėra galiojantis ir kuriuo dabar remiasi dikasterija.
– Galiausiai visa šventoji Dievo Tauta perspėjama, kad Šv. Pijaus X brolijos kunigai neteisėtai teikia sakramentus, tad jų laiminamos santuokos ir jų teikiamas Atgailos sakramentas turi būti laikomi negaliojančiais.
Bažnyčia, kaip gera motina, nuoširdžiai ir su gyvu rūpesčiu priims visus, kurie trokš sugrįžti į visišką bendrystę. Apaštališkieji nuncijai nustatys procedūras, kuriomis vietos vyskupai galės vadovautis visais konkrečiais atvejais.
Galiausiai visi tikintieji raginami išlikti tvirti bendrystėje su popiežiumi, su bendrystėje su juo esančiais vyskupais ir su visa Bažnyčia (plg. Lumen Gentium, 22; kan. 751 CJC) ir nedalyvauti Šv. Pijaus X kunigų brolijos organizuojamose apeigose ir veiklose. (Vatican News)
