Popiežius: Bažnyčia netoleruoja antisemitizmo
Popiežius savo katechezę paskyrė, 60-ųjų paskelbimo metinių proga, Vatikano II Susirinkimo dokumentui Nostra aetate apie santykius su nekrikščioniškomis religijomis. Šia proga Romoje vyko ir kiti svarbūs tarpreliginiai susitikimai – Koliziejuje ir Pauliaus VI salėje Vatikane – kuriuose dalyvavo ir popiežius Leonas. Pasak jo, dera neužmiršti, kad pirmoji Nostra aetate, tapusio vienu iš svarbiausių Visuotinio susirinkimo dokumentų, intencija buvo kreiptis į žydų pasaulį, su kuriuo popiežius šv. Jonas XXIII siekė atkurti pirmykščius santykius. Pirmąjį kartą Bažnyčios istorijoje pradėtas formuoti doktrininis dokumentas apie krikščionybės žydiškąsias šaknis, priminė audiencijos dalyviams popiežius.
Cituodamas Nostra aetate Leonas XIV pakartojo, kad Naujojo Testamento tauta yra dvasiškai prisirišusi prie Abraomo giminės. Kristaus Bažnyčia pripažįsta, kad tikėjimo ir jos pradžia glūdi patriarchų, Mozės ir pranašų istorijoje. Bažnyčia, atmindama savo su žydais turimą bendrą paveldą ir skatinama ne politinių priežasčių, o evangelinės meilės, smerkia neapykantą, persekiojimus ir visas visais laikais ir visur prieš žydus nukreiptas antisemitines apraiškas.
„Nuo tada visi mano pirmtakai labai aiškiais pasisakymais pasmerkė antisemitizmą. Tokiu būdu, taip pat ir aš patvirtinu, kad Bažnyčia, vedama Evangelijos, netoleruoja antisemitizmo ir su juo kovoja“, – pažymėjo popiežius.
Šiandien galime dėkingai apžvelgti visa tai, kas buvo įgyvendinta mezgant žydų-katalikų dialogą per šešis dešimtmečius, patikino popiežius, neneigdamas, kad būta nesusipratimų, sunkumų ir konfliktų, tačiau atkreipdamas dėmesį, kad tai nesukliudė tęsti dialogą. Ir šiandien negalime leisti, kad politinės aplinkybės ir kai kurių neteisingumas atitrauktų nuo tarpusavio draugystės, dėl kurios daug yra padaryta.
Kaip minėta, Susirinkimo dokumentas Nostra aetate apibrėžė Bažnyčios santykių su kitomis religijomis gairių pamatus ir, pasak popiežiaus Leono, atvėrė naują susitikimo, pagarbos ir dvasinio svetingumo horizontą. Šis šviesus dokumentas mus moko su kitų religijų sekėjais susitikti ne kaip su svetimais, o kaip su bendrakeleiviais, keliaujančiais tiesos keliu, moko gerbti skirtingumus prisimenant mūsų bendrą žmogiškumą, kiekviename nuoširdžiame religiniame ieškojime atpažinti vieno dieviškojo Slėpinio atspindį, apgaubiantį visą kūriniją.
Popiežius kvietė šio trečiadienio katechezės, skirtos tarpreliginio dialogo temai, centre matyti Jėzų ir išgirsti tai, ką jis Evangelijoje pagal Joną pasakė samarietei: „Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“ (žr. Jn 4, 24). Pasak popiežiaus, Evangelijoje šis Jėzaus ir samarietės susitikimas atskleidžia tikro religinio dialogo esmę. Pasidalijimą, kuris tampa galimas, kai žmonės vieni kitiems atsiveria nuoširdžiai, atidžiai klausydamiesi ir vienas kitą praturtindami. Minėtasis pokalbis prasideda nuo troškulio temos. Jėzus prie Sicharo šulinio peržengia kultūros, lyties ir religijos barjerus. Jis pakvietė samarietę moterį naujai suprasti garbinimą: jis susijęs ne su tam tikra konkrečia vieta – „ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje“ – o yra įgyvendinamas Dvasioje ir tiesoje. Šis momentas, tęsė Leonas, atspindi tarpreliginio dialogo esmę – atradimą, kad Dievas yra už bet kokių ribų ir kvietimą pagarbiai ir nuolankiai jo ieškoti.
Tęsdamas katechezę apie tarpreliginį dialogą popiežius pažymėjo, kad Nostra aetate dvasia toliau apšviečia Bažnyčios kelionę. Ji pripažįsta, kad visos religijos gali atspindėti tiesos, kuri apšviečia visus žmones, spindulį ir kviečia visus katalikus – vyskupus, dvasininkus, vienuolius ir pasauliečius tikinčiuosius – nuoširdžiai dalyvauti dialoge su kitų religijų sekėjais ir su jais bendradarbiauti. Nostra aetate primena, kad tikro dialogas šaknys glūdi meilėje, kuri yra vienintelis taikos, teisingumo ir susitaikymo pagrindas, tuo metu tvirtai atmetant bet kokią diskriminavimo ar persekiojimo apraišką, pabrėžiant vienodą kiekvieno žmogaus orumą.
„Todėl, brangūs broliai, seserys, po šešiasdešimties metų nuo Nostra aetate galime klausti savęs: „Ką galime padaryti kartu?“ Atsakymas paprastas: „Veikime kartu!“. Pasauliui labiau nei bet kada reikia mūsų vienybės, draugystės ir bendradarbiavimo. Prieš šešis dešimtmečius Nostra aetate suteikė viltį pasauliui po II Pasaulinio karo. Šiandien esame kviečiami atnaujinti šią viltį karo nuniokotame pasaulyje ir nualintoje gamtinėje aplinkoje. Bendradarbiaukime, nes jei būsime vieningi, viskas įmanoma. Darykime taip, kad niekas mūsų neišskirtų“, – sakė popiežius, padėkojęs religijų atstovams už jų dalyvavimą bendrojoje audiencijoje ir už draugystę. (SAK / Vatican News)
