Popiežius sekmadienio vidudienį: mūsų meilė tebūna konkreti
Panašių atvejų Evangelijoje yra gana daug: Jėzus gydo kurčiuosius ir nebylius, paralyžiuotuosius, kitų ligų ir negalių kamuojamus žmones. Visais tokiais atvejais Jėzus elgiasi panašiai: kalba nedaug, o po kelių ištartų žodžių tuoj pat seka veiksmai – jis pasilenkia, paima už rankos ir pagydo. Jėzus nesileidžia į ilgas kalbas, nekamantinėja kenčiančio žmogaus, bet įdėmiai klausosi ir rūpestingai veikia, nesiekdamas, kad kiti tai matytų ir stebėtųsi.
Tai iš tiesų nuostabus artimo meilės būdas, kuriuo ir mes turime sekti, sakė Pranciškus. Tokių pavyzdžiu netrūksta ir tarp mūsų. Ir mes kartais sutinkame taip besielgiančių žmonių: jų kalba santūri, bet veiksmai dosnūs; jie nesipuikuoja, bet visada yra pasirengę padėti; jie yra dėmesingi kitiems, atidžiai juos išklauso, dėl to ir jų pagalba yra veiksminga. Tokio konkretumo labai reikia dabartiniame pasaulyje, kuriame, regis, vis labiau įsivyrauja trumpalaikis žmonių tarpusavio ryšių virtualumas.
„Meilei reikia konkretumo, artumo, susitikimo, paaukoto laiko ir suteiktos erdvės: jos negalima suvesti į gražius žodžius, vaizdus ekrane, mobiliojo telefono kamera užfiksuotas akimirkas. Nors tai naudingos priemonės, bet jų nepakanka, jos negali pakeisti konkretaus artumo“, – sakė Pranciškus ir ragino savęs klausti: ar girdime kitus žmones, ar atsiliepiame į jų prašymus? O gal teisinamės, atidėliojame, slepiamės už abstrakčių sąvokų? Paklauskime labai konkrečiai: kada paskutinį kartą aplankiau vienišą ar sergantį žmogų? Kada atsisakiau savo planų, kad padėčiau pagalbos prašančiam žmogui?
Su meile kitais besirūpinanti Mergelė Marija tepadeda mums būti visada pasirengusiems atsiliepti į pagalbos prašymus, temoko mus konkrečios meilės, linkėjo Pranciškus. (jm / Vatican News)
